Gavënios giesmës
O DIEVE TËVE, Dieve maloningas, * tegul neþûsta þmogus neteisingas. * Pagailëki mûsø, pagailëki mûsø, pagailëki mûsø!
2 Mes, nusidëjæ, nusiminæ þmonës, * kur pasidësim be Tavo malonës? * Pagailëki...
3 O Jëzau geras, Jëzau maloningas, * Tavæs nûn ðaukias þmogus nuodëmingas.
4 Tiek daug uþ mûsø kaltes iðkentëjai * ir savo kraujà dieviðkà iðliejai.
5 Kanèia þiauriàja ir krauju iðlietu * Tave maldaujam: teik danguj mums vietà!
6 O meilingiausia Dievo Motinële, * Tavæs pasilgo þmonës vargdienëliai. * Mus uþtarti teikis... (3 k.)
7 Mûs uþtarëjau, Juozapai tyrasis, * Marijos, Jëzaus drauge mylimasis, * uþ mus melski Dievà...
8 Mus ginkit, veskit, angelai gerieji, * ir jûs, globëjai, dangaus iðrinktieji, * uþ mus melskit Dievà...
JËZAU KRISTAU MALONIAUSIAS, * Avinëli nekalèiausias, * troðkai, troðkai ant kryþiaus numirti, * þmones, þmones klystanèius atpirkti.
2 Raudoki, þmogau, tu graudþiai, * dël tavæs ðtai Vieðpats skaudþiai * mirdams, mirdams ðaukia savo Tëvà, * veda, veda latrà jis pas Dievà.
3 Þodá taria paskutiná, * galva svyra ant krûtinës, * verkia, verkia Motina ir kenèia * sunkià, sunkià ðalia kryþiaus kanèià.
4 Saulë temsta ir uþgæsta, * þemë tamsoje paskæsta, * uolos, uolos skeldëja ir plyðta, * mirtá, mirtá Jëzaus jos paþásta.
5 Ðonas perdurtas ðvenèiausias, * bëga kraujas nekalèiausias. * Verkim, verkim, visa tai atminæ, * Jëzø, Jëzø kaltëmis kankinæ.
6 Jëzau, kurs mus taip mylëjai, * jog uþ mus numirt norëjai, * praðom, praðom tø kanèiø galybe * vesk mus, vesk mus á dangaus linksmybæ.
ALYVØ DARÞELY krauju prakaitavo * Dievo Tëvo Sûnus uþ mus, þmones savo. * Skausmas ðirdá jam suspaudë, * nuliûdimas sieloj griaudë. * Brangus Atpirkëjau, * kiek Tu iðkentëjai!
2 Jis, kaip Dievas, matë darbà atpirkimo, * visà savo kanèià, kraujo praliejimà. * Matë jis þmoniø piktybæ, * savo budeliø smarkybæ. * Ak Jëzau mieliausias, * kenti nekalèiausias!
3 Matë, kaip buèiuodamas Judas já paðiepia, * kaip Anas ir Kaipas niekinti já liepia; * matë Erodo rûstybæ ir Piloto neteisybæ. * Ak Jëzau mieliausias, * kenti nekalèiausias!
4 Regëjo ir skaudø prie stulpo plakimà, * erðkëèiø vainiko ant galvos spaudimà, * ir ðmeiþtø visø bjaurumà, * iðtarmës neteisingumà. * Ak Jëzau mieliausias, * kenti nekalèiausias!
ATPIRKËJAU, kaip alpsti Tu, * kokios kanèios ir skausmai! * Tavo ðventà veidà dengia * kraujo prakaito laðai! * Glauski mus, mieliausias Jëzau, * kraujo iðbertas rasos, * prie krûtinës mylimos.
2 Ðtai patsai ateina Judas, * Jëzau, jau Tavæs iðduot, * ir ið meilës Tu jam leidi * veidà ðventàjá buèiuot. * Mokai mus, brangusis Jëzau, * jog ir prieðus reik mylët * jiems geru atsimokët.
3 Iðganytojau mieliausias, * kaip skaudi kelionë Tau! * Neðti sunkø kryþiaus medá * imk mane pagalbon sau. * Leisk ir man, gerasis Jëzau, * Tavo gerti kartumus * uþ savus neteisumus.
MIRÐTA ANT KRYÞIAUS, þmogau, Vieðpats tavo! * Ko gi neraudi uþ kaltybes savo? * Þvelki, kiek kentët turëjo * dëlei tavæs Atpirkëjas.
2 Sveikos jo kûne vietos nebeliko: * galva suþeista erðkëèiø vainiko, * teka lyg ðaltinio srovës * èiurkðlëm jo ðvenèiausias kraujas!
3 Alpsta á skausmà baisiausià panertas, * rankos ir kojos vinimis prikaltos. * Kas jam parengë tà kanèià, * ar ne aibës tavo kalèiø?
4 Mirdamas teikia jis kaltiems maloniø, * su malda baigia kruvinà kelionæ. * Ar regi tu Jëzaus meilæ, * nuodëmingasis pasauli?
5 Ak Atpirkëjau, ðtai prie Tavæs puolu, * trupink man ðirdá, kietesnæ uþ uolà. * Teikis mane nuraminti, * leisk man kojas apkabinti...
KAI PIKTAS PASAULIS klastingai vilioja * ir siûlo dþiaugsmø nuodëmingas taures, * paþvelki á kryþiø, kaip Vieðpats vaitoja, * kaip kenèia ir alpsta uþ tavo klaidas.
2 Kai sielvarto jûroj ðirdis tau dejuoja, * ðios þemës kelionëj dyglius vien randi, * kai uþverktos akys liûdnai aðaroja, * paþvelki á kryþiø su Kristum kenti.
3 Kai vieniðas, liûdnas, apleistas klajoji, * be draugo, be vado pasauly plaèiam, * prie kryþiaus skubëki, ten jam pasiguosi * ir savàjà ðirdá atversi tik jam.
4 O kai jau ateis valanda paskutinë, * kai liausis tau plakus varginga ðirdis, * su meile spausk kryþiø prie savo krûtinës * ramiai ir dþiaugsmingai uþmerksi akis.
KUR AUGAI TU, ðventasis kryþiaus medi? * Ar supos paukðèiai tavo ðakose?.. * Kokius vaisius þiedai tavieji vedë? * Kas tave pavertë naðta baisia?..
2 Saldus ir ðventas amþiais tu kalbësi, * praþydæs Jëzaus dieviðku krauju, * pavargusi ðirdis èia ras pavësá, * èia pasisems kovoms jëgø naujø.
3 Imu ir að su Jëzum savo kryþiø, * kurá man davë Vieðpaties ranka, * kasdien já kantriai neðti pasiryðiu, * ant jo kasdien aukosiuos kaip auka...
4 O, bûk pasveikintas, ðventasis Kryþiau, * vienintele gyvenimo viltie! * Kentët prie Jëzaus kojø pasiryþau, * èia jis man rankà pervertà iðties...
5 Visa viltis, palaima ir ramybë * ið Jëzaus kryþiaus trykðta mums visiems. * O kryþiau, kryþiau! Tu mana stiprybë! * Ir niekas tavo turtø neiðsems!
6 Glaudþiu tave, kai aðaros man byra, * kai ðirdá plëðo skausmo vanagai... * Tavy randu paguodos srovæ tyrà, * kurios ieðkojau klysdamas ilgai...
KAI NIEKS JAU ÐIOJ ÞEMËJ tavæs nesupras, * klaidingai apkaltins, pasmerks, * iðtieski á kryþiø be þodþiø rankas, * ir akys daugiau nebeverks.
2 Nors visas pasaulis uþmirð ir apleis, * jau niekas tavæs nemylës, * dvasia bent paþenki Golgotos keliais * taip skaudþiai ðirdis nekentës.
PRAVIRK, MANO SIELA, uþmirðus dþiaugsmus, * á kryþiø pakelki akis * uþ tavo kaltes alpsta Dievo Sûnus, * kodël tau neplyðta ðirdis?!
2 Já budeliai plakë, jam darë þaizdas, * bet nuodëmës þeidë skaudþiau, * nes tu pamylëjai niekingas aistras * uþ savàjá Dievà labiau.
3 Erðkëèiø vainikas dygliuotas, skaudus, * skaudesnë puikybë tava. * Dël jos iðkentëjo aðtriausius dûrius * ðvenèiausioji Jëzaus galva.
4 Nors pervërë vinys jam kojas, rankas * ir þeidë skausmingai, giliai, * jo Ðirdþiai atvërë þaizdas gilesnes * tavi nuodëmingi darbai.
SIAURAS KELIAS, erðkëèiuotas, * veda jis Tëvynën mus. * Mano siela, tau jis duotas * dràsiai þenk per sunkumus. *
Þvelk á Kryþiø èia stiprybës * rasi sau iðtvert kanèioj. * Sveikas, Kryþiau, amþinybës * ðvytury naktyj klaidþioj.
2 Akys nors ir aðarotos, * bet ðirdy giesmë dþiugi. * Mano Dieve, per Golgotos * kanèià mums dþiaugsmus rengi. *
Nors erðkëèiai kojas þeidþia, * iðtesëk siauram kely. * Dygliai roþëm pasikeièia * amþinoj dþiaugsmø ðaly.
3 Jëzus kelià mums pramynë, * sekim já lig pabaigos. * Ves jo pëdos á Tëvynæ, * nebijok, ðirdie, aukos. *
Dþiaukis, siela, Kristus duoda * taip arti tau sekti já. * Sveikas, Kryþiau, mûs paguoda * ir viltie skausmø kely!
GOLGOTOJ Kristaus Kraujas srava, * jis nuodëmes þmonijos plauna, * aukojas Jëzus Tëvui savo * ið rankø, kojø Kraujas alma.
Jis brangiausias! Jis ðvenèiausias! * Jo Kraujas teka ið Ðirdies. * Jis brangiausias! Jis ðvenèiausias! * Marija alpsta prie ðalies.
2 Miðiø Aukoj nuþengia Kristus * ir Aukà Tëvui atnaðauja. * Jis Ostijoje kaip ant kryþiaus, * tas pats srovena ðventas Kraujas.
Jis brangiausias! Jis ðvenèiausias! * Jis sielos maistas nuostabus! * Jis brangiausias! Jis ðvenèiausias! * Krauju maitina Jëzus mus.
3 Á puotà dieviðkà jis ðaukia: * „Ðtai mano Kûnas, mano Kraujas!“ * Altoriuje jis mûsø laukia: * „Ateikit pas mane“, maldauja.
Jis brangiausias! Jis ðvenèiausias! * O Eucharistija ðventa! * Jis brangiausias! Jis ðvenèiausias! * Ðirdis dël mûsø atverta!
SUSIKAUPË MEDÞIAI ir krûmai nutilo, * tik jie ðità naktá su Jëzum budës. * Nuliûdus jo siela skausmingai prabilo, * bet kas gi jo skundà neramø girdës!
2 Tik Motinos meilë ið tolo já seka, * ji trokðta lydëti já skausmo keliu... * Ir mano ðirdis ðiandien meile jam plaka * kodël gi paguosti að jo negaliu?
3 Tave að uþjausiu apleistà ðiandienà, * altoriuje uþmirðtà mûsø visø. * Tarnausiu Tau visà gyvenimo dienà, * kad, nakèiai atëjus, nebûtø tamsu...
O PASAULI NUODËMINGAS, * mirðta Vieðpats dël tavæs!.. * Ak, paþvelk á paslaptingas * meilës dieviðkos gelmes!..
2 Meilë vertë já kentëti * jis iðgelbët troðko mus, * mums iðganymà laimëti, * vël gràþint dangaus dþiaugsmus.
3 Begalinio skausmo jûroj * skæsta Vieðpaties Ðirdis... * Jam uþuojautos neturi, * kas já þeidþia kaltëmis.
4 O gerasis mûsø Kristau, * leisk Tave karðtai mylët, * Tau gyvent ir pasiryþti * jau daugiau nenusidët.
JËZUS, MIRDAMAS ANT KRYÞIAUS * uþ kaltes visø þmoniø, * iðvadavo ið vergijos * ir ið pragaro gelmiø.
2 Apðvietë á dangø kelià * meilës priesaku nauju, * Atpirkimo testamentà * antspauduodamas krauju.
3 Verkë akmenys kieèiausi, * Vieðpatá uþjausdami, * tik ðalti beðirdþiai þmonës * já pagirdë tulþimi.
4 Jëzau, mirðtantis ant kryþiaus, * mûsø ðirdis sugraudink * dëkingumo jas pripildyk, * savo meile atgaivink.
STOVI MOTINA skausminga, * á Sûnaus kanèias siaubingas * þvelgia verkianèiom akim.
2 Aimanà nuo kryþiaus girdi, * baisus skausmas varsto ðirdá * kalavijo aðmenim.
3 Kiek tai kenèia iðrinktoji * Jëzaus Motina mieloji, * jam kovojant su mirtim.
4 Siaubas, ðirdgëla ir baimë * atëmë Marijai laimæ, * Sûnø jai atimdami.
5 Koks þmogus nesudrebëtø, * koks akmuo nesuminkðtëtø * nuo ðios Motinos skausmø?!
6 Kas galëtø neliûdëti * ir á jà ramiai þiûrëti, * kai ji kenèia su Sûnum?
7 Uþ visos þmonijos kaltæ * leido Sûnø ji prikalti * ir atidavë kanèioms.
8 Matë mielà savo Sûnø, * kenèiantá dvasia ir kûnu, * mirðtantá uþ mus visus.
9 Meilës Motina, Mergele, * duok pajusti skausmo galià, * kad liûdëèiau su Tavim.
10 Kad ðirdis manoji degtø, * kad nuo ðiol vien Dievui plaktø, * kad mylëèiau vien tik já.
11 Kristaus Motina ðventoji, * spausk giliai ðirdin manojon * Nukryþiuotojo þaizdas.
12 Tu neduok praeit pro ðalá, * jo Ðirdies skausmø bent dalá * leisk iðkæsti uþ kaltes.
13 Leisk prie kryþiaus apsistoti, * su Tavim drauge raudoti, * likti su Tavim kartu.
14 Að po kryþiumi norëèiau * su Tavim drauge stovëti, * lieti aðaras gailias
15 O skaisèiausioji Mergele, * Tavo meilës karèià dalià * leisk apverkti graudþiai man.
16 Leisk suprasti Kristaus mirtá, * leiski kanèià jo patirti * ir pajusti jo þaizdas.
17 Þaizdos jo tegu kankina, * kryþius jo teapsvaigina, * tealpstu drauge su juo!
18 Teismo dienà gink, Marija, * nuo liepsnø, kurios praryja * sielas nuodëmës vergø!
19 Kristau, kai kelionæ baigsiu, * palmæ pergalës áteiksi * man dël Motinos maldø.
20 Dël Tavø kanèiø baisiøjø, * josios aðarø karèiøjø * leisk gyventi amþinai.
KAI GOLGOTOJE STOVËJO * Jëzaus miela Motina, * mirðtantá liûdna stebëjo * savo Sûnø mylimà. * Kas jos skausmà stengs suprasti, * stovint jai po kryþiumi?! * Kas paguodos stengs surasti, * kenèiant jai su Sûnumi?!
2 Jau tamsybëmis aptvino * saulës blizganti ðviesa; * ðirdá nuostabiai graudino * gailesèiu gamta visa. * Jau uþgeso sielos dþiaugsmas * Atpirkëjas þemës ðios, * ir beliko vienas skausmas, * kurs tik varstë dvasià jos.
3 Kas mums duotø bent atjausti * negirdëtas jos kanèias * ir prie kryþiaus prisiglausti * kenèiant skausmo valandas? * Nieks dar tokio nekentëjo * iðgyvenimo skaudaus, * nieks tiek meilës neturëjo, * eidamas taku dangaus.
MARIJA, KILNIOJI skausmø Karaliene, * tiek daug iðkentëjus ðios þemës kely! * Tu kanèià suprasi ir mûsø kiekvieno, * kai aðara rieda per veidà gaili.
2 Kiek alpsta ðirdþiø, nesuranda paguodos, * palûþta ið sielvarto, skausmo gilaus! * Jø nieks nesupranta, jiems dienos vis juodos, * tik Tavo, Marija, Ðirdis mus atjaus.
3 Nuneðk mûsø skausmà kaip smilkalà tyrà * prie dangiðko sosto Aukðèiausiam uþ mus. * Aukok jam kaip brangià ir kvepianèià mirà * uþ mûsø kaltes, praeities klydimus.
IMPRIMATUR. + Arkivysk. A. J. Baèkis.
Plg. Liturginis maldynas. Vilnius: Katalikø pasaulis, 1996. P. 529-531.